- priemanus
- priemanùs, -ì adj. (4) Užp, Trgn, Kpr, (3a) gerai nusimanantis, sugebantis: Ką nepaims, tą padaro, labai priemanùs Dglš. Anas priemanùs, jau čia nugirta visų žmonių Prng. Anas an mašinas priemanùs Švnč. Kur čia tu dabar rasi priemãnų žmogų! Ktk. Pasisamdžiau príemanų bandinyką – daug ką jis man pakneibs Jnšk. Senas, tai ir priemanùs Sld. Toks priemanùs vaikas: stverias ir to, ir to dirbt, nereikia ir sakyt Skdt. Iždas geistinas ir alyva gyvenime teisaus, ir nepriemanus žmogus išbarstys jį BaPat21,20.
priemaniaĩ adv.: Kur tiktai gręžiasi, priemaniaĩ išmano BaPat17,8.
Dictionary of the Lithuanian Language.